seidokas

×seidõkas sm. (2) Rtr žr. saidokas: 1. Skr, Btg, Škn, Krž, Tl, Slnt, Plik Piemuo šaudo iš seidõko medinį šūvį J. Toj gadynėj nebuvo dar strielbų, ale seidokai DS57(Rs). Lietuviai žvėris iš seidoko nušaudavo ar ragotinėmis permaudavo prš. Kareiviai laidė iš svilksnių akminaičius ar vilyčias iš seidokų S.Dauk. Ant bėru žirgu po meškos kobotu, su šviesiu ginklu, su rago seidoku D101. | prk.: Tinga boba velniškai – ne kiaulės, o seidõkai (labai liesos)! Žr. 2. H, Q303, R, MŽ304, N, [K], LL61, Skr Seidokas yra rykas, į kurį šaujamąsias strėles sukiša Ns1859,1. Tokių [strėlių] savo seidoką tur pilną BPs127,5. Todėl imk savo rykus, seidoką ir kilpinį … ir sumedžiokiem briediną BB1Moz27,3.